Markers of the Ethnic Identity of the Inhabitants of Vilnius Region (on the Material of Ethnographic Field Expeditions of the Beginning of the 21st Century)

Yury Vnukovich

Abstract


The article presents an analysis of ways to articulate one's and another's ethnic identity of the inhabitants of Vilnius region on the basis of linguistic, territorial and religious markers of distinctiveness. The research is based on the ethnographic fieldwork materials collected in 2007-2011. Language is the most significant marker of ethnic identity in the Belarusian-Lithuanian borderland, where it is difficult to find other contrasting cultural differences between Lithuanians, Poles and Belarusians. For example, in Vilnius region Lithuanians are most often identified by local Slavic-speaking residents on the basis of this feature. However, in the case of people who speak a regional variant of the Belarusian language in Vilnius region, we are dealing with an ethnic anomaly or liminal category – often referred to as locals (“people from here”). Residents who consider themselves Poles call their language simple (prostaya mova). For them, it is no longer a direct marker of ethnicity. In this case, other determinants become markers of identity. First of all, it is the territory of origin and religion that situationally signal the ethnic boundaries between Lithuanians, Poles and Belarusians of Vilnius region.


Keywords


ethnicity; identity; markers of distinctiveness; Belarusian-Lithuanian borderland; Vilnius region

References


Sources

AIMEF – Archiv Institute of Art History, Ethnography and Folklore named. Kondrat Krapiva of the National Academy of Sciences of Belarus [АІМЭФ – Архіў Інстытута мастацтвазнаўства, этнаграфіі і фальклору імя К. Крапівы НАН Беларусі]

AIMEF 1. (2007) – f. 23, vop. 7, spr. 5.

AIMEF 2. (2008) – f. 23, vop. 8, spr. 1.

AIMEF 3. (2009) – f. 23, vop. 9, spr. 5.

AIMEF 4. (2010) – f. 23, vop. 10, spr. 5.

AIMEF 5. (2011) – f. 23, vop. 11, spr. 3.

Studies

Anderson, Benedict. (2006). Imagined Communities. Reflections on the Origin and Spread of Nationalism. Revised Edition VERSO London–New York.

Barth, Fredrik. (1969). Introduction. In: Fredrik Barth (ed.). Ethnic Groups and Boundaries. The Social Organization of Culture Difference (pp. 9–38). Boston: Little, Brown and Company.

Baudouin de Courtenay-Ehrenkreutzowa, Cezaria. (1930). Kilka uwag i wiadomości o etnografji Województwa Wileńskiego. W: Wilno i ziemia Wileńska: zarys monograficzny. T. 1 (s. 173–218). Wilno: Wydawnictwo Wojewódzkiego Komitetu Regjonalnego.

Daukšas, Darius. (2012). Lietuvos lenkai: etninio ir pilietinio identiteto konstravimas ribinėse zonose. Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 12(21), pp. 167–193.

Daukšas, Darius. (2008). Pase įrašytoji tapatybė: Lietuvos lenkų etninio/nacionalinio tapatumo trajektorijos. Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 8(17), pp. 57–72.

Daukšas, Darius. (2015). Valstybės teritorialumas ir tautinės mažumos: Lenko kortos atvejis. Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 15(24), pp. 53–68.

Eidheim, Harald. (1969). When Ethnic Identity is a Social Stigma. In: Fredrik Barth (ed.). Ethnic Groups and Boundaries. The Social Organization of Culture Difference (pp. 39–57). Boston: Little, Brown and Company.

G.R. (1896). Rasskazy o Litve i litovcah. Moskva: Tipografiâ tovariŝestva I. D. Sytina. [Г.Р. (1896). Рассказы о Литве и литовцах. Москва: Типография товарищества И. Д. Сытина].

Grinblat, Mihail. (1959). K voprosu ob učastii litovcev v ètnogeneze belorusov. V: Susanna Tarakanova, Lûdmila Terentʹeva (red.). Voprosy ètničeskoj istorii narodov Pribaltiki: po dannym arheologii, ètnografii i antropologii (s. 523–543). Moskva: Izdatelʹstvo Akademii nauk SSSR. [Гринблат, Михаил. (1959). К вопросу об участии литовцев в этногенезе белорусов. В: Сусанна Тараканова, Людмила Терентьева (ред.). Вопросы этнической истории народов Прибалтики: по данным археологии, этнографии и антропологии (с. 523–543). Москва: Издательство Академии наук СССР].

Halemba, Agnieszka. (1993). Katolicyzm Litwinów w oczach Polaków na Wileńszczyźnie, Konteksty. Polska Sztuka Ludowa. Antropologia kultury – enografia – sztuka, 3–4, s. 69–75.

Kalnius, Petras. (1998). Etniniai procesai Pietryčių Lietuvoje XX a. antrojoje pusėje. Vilnius: „Žara”.

Kozłowska-Doda, Jadwiga. (2021). Tożsamość, losy i język najstarszych mieszkańców okolic Dociszek na Białorusi (na podstawie badań terenowych z przełomu XX i XXI w.). Lublin: Wydawnictwo Werset.

Merkienė, Regina. (1997). Kultūrų sąveikos ir tautinis tapatumas Rytų Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos kaime (XIX a. pab. – XX a. pirmoji pusė). Lituanistika, 4(32), pp. 66–86.

Pershai, Alexander. (2008). Localness and Mobility in Belarusian Nationalism: The Tactic of Tuteishaść. Nationalities Papers, 36(1), pp. 85–103.

Šliavaitė, Kristina. (2015). Kalba, tapatumas ir tarpetniniai santykiai Pietryčių Lietuvoje: daugiakultūriškumo patirtys ir iššūkiai kasdieniuose kontekstuose. Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 15(24), pp. 27–51.

Turska, Halina. (1939/1982). O powstaniu polskich obszarów językowych na Wileńszczyźnie. W: Janusz Rieger, Wiaczesław Werenicz (red.). Studia nad polszczyzną kresową. T. 1 (s. 19–122). Wrocław–Warszawa–Kraków–Gdańsk–Łódź: Zakład Narodowy im. Ossolińskich.

Vahtin, Nikolaj; Golovko, Evgenij; Švajtcer, Peter. (2004). Russkie starožily Sibiri: Socialʹnye i simvoličeskie aspekty samosoznaniâ. Moskva: Novoe izdatelʹstvo. [Вахтин, Николай; Головко, Евгений; Швайтцер, Петер. (2004). Русские старожилы Сибири: Социальные и символические аспекты самосознания. Москва: Новое издательство].

Vnukovič, Ûrij. (2012). Litovcy v predstavleniâh žitelej belorussko-litovskogo pograničʹâ. Živaâ starina: žurnal o russkom folʹklore i tradicionnoj kulʹture, 3, s. 32–35. [Внукович, Юрий. (2012). Литовцы в представлениях жителей белорусско-литовского пограничья. Живая старина: журнал о русском фольклоре и традиционной культуре, 3, c. 32–35].

Vnukovìč, Ûryj. (2014). Narodnaâ kulʹtura Vìlenščyny ǔ palâvyh zapìsah pačatku ХХІ stagoddzâ. Belaruskì falʹklor: matèryâly ì dasledavannì, 1, s. 387–442. [Внуковіч, Юрый. (2014). Народная культура Віленшчыны ў палявых запісах пачатку ХХІ стагоддзя. Беларускі фальклор: матэрыялы і даследаванні, 1, s. 387–442].

Vnukovìč, Ûryj. (2015). Narodnaâ kulʹtura Vìlenščyny ǔ palâvyh zapìsah pačatku ХХІ stagoddzâ. Belaruskì falʹklor: matèryâly ì dasledavannì, 2, s. 393–455. [Внуковіч, Юрый. (2015). Народная культура Віленшчыны ў палявых запісах пачатку ХХІ стагоддзя. Беларускі фальклор: матэрыялы і даследаванні, 2, s. 393–455].

Vnukovìč, Ûryj. (2016). Narodnaâ kulʹtura Vìlenščyny ǔ palâvyh zapìsah pačatku ХХІ stagoddzâ. Belaruskì falʹklor: matèryâly ì dasledavannì, 3, s. 421–462. [Внуковіч, Юрый. (2016). Народная культура Віленшчыны ў палявых запісах пачатку ХХІ стагоддзя. Беларускі фальклор: матэрыялы і даследаванні, 3, s. 421–462].

Vnukovìč, Ûryj. (2017). Narodnaâ kulʹtura Vìlenščyny ǔ palâvyh zapìsah pačatku ХХІ stagoddzâ. Belaruskì falʹklor: matèryâly ì dasledavannì, 4, s. 349–375. [Внуковіч, Юрый. (2017). Народная культура Віленшчыны ў палявых запісах пачатку ХХІ стагоддзя. Беларускі фальклор: матэрыялы і даследаванні, 4, s. 349–375].

Vnukovìč, Ûryj. (2018). Narodnaâ kulʹtura Vìlenščyny ǔ palâvyh zapìsah pačatku ХХІ stagoddzâ. Belaruskì falʹklor: matèryâly ì dasledavannì, 5, s. 333–355. [Внуковіч, Юрый. (2018). Народная культура Віленшчыны ў палявых запісах пачатку ХХІ стагоддзя. Беларускі фальклор: матэрыялы і даследаванні, 5, s. 333–355].

Vnukovìč, Ûryj. (2019). Narodnaâ kulʹtura Vìlenščyny ǔ palâvyh zapìsah pačatku ХХІ stagoddzâ. Belaruskì falʹklor: matèryâly ì dasledavannì, 6, s. 326–356. [Внуковіч, Юрый. (2019). Народная культура Віленшчыны ў палявых запісах пачатку ХХІ стагоддзя. Беларускі фальклор: матэрыялы і даследаванні, 6, s. 326–356].

Vnukovìč, Ûryj. (2020). Narodnaâ kulʹtura Vìlenščyny ǔ palâvyh zapìsah pačatku ХХІ stagoddzâ. Belaruskì falʹklor: matèryâly ì dasledavannì, 7, s. 409–431. [Внуковіч, Юрый. (2020). Народная культура Віленшчыны ў палявых запісах пачатку ХХІ стагоддзя. Беларускі фальклор: матэрыялы і даследаванні, 7, s. 409–431].

Vnukovìč, Ûryj. (2021). Narodnaâ kulʹtura Vìlenščyny ǔ palâvyh zapìsah pačatku ХХІ stagoddzâ. Belaruskì falʹklor: matèryâly ì dasledavannì, 8, s. 337–361. [Внуковіч, Юрый. (2021). Народная культура Віленшчыны ў палявых запісах пачатку ХХІ стагоддзя. Беларускі фальклор: матэрыялы і даследаванні, 8, s. 337–361].

Vyšniauskas, Vidmantas. (2020). „Čia pas mus“ – kraštietiškumas Pietryčių Lietuvoje: Šalčininkų rajono atvejis. Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 20(29), pp. 81–104. DOI: https://doi.org/10.33918/25386522-2029004.

Unukovičius, Jurijus. (2014). Lietuvių įvaizdis Vilniaus krašto slavakalbių gyventojų akimis. In: Vida Savoniakaitė (ed.). Savas ir kitas šiuolaikiniais požiūriais. (pp. 183–208). Vilnius: LII leidykla.




DOI: http://dx.doi.org/10.17951/sb.2023.17.65-87
Date of publication: 2024-02-01 14:35:28
Date of submission: 2022-09-18 11:17:00


Statistics


Total abstract view - 193
Downloads (from 2020-06-17) - PDF (BELARUSIAN) (Język Polski) - 0

Indicators



Refbacks

  • There are currently no refbacks.


Copyright (c) 2024

Creative Commons License
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.